Atsiliepimai
Aprašymas
Kamerinį vokalinį ciklą „Ašaros skonis" J. Juozapaitis sukūrė 2003 m., paveiktas J. Marcinkevičiaus „Dienoraščio be datų". Kompozitorių įkvėpė impresija, jausmas, tarsi atviras nervas, jautriai reaguojantis į supantį pasaulį, emocijos – šviesus liūdesys, melancholija, kartais perauganti į nostalgiją, – dažnai persmelkiančios poeto kūrybą ir artimos J. Juozapaičio pasaulėjautai. „Ašaros skonis" – tai keturių dainų ciklas. Jame nėra nuosekliai plėtojamos siužetinės linijos, tačiau ciklą jungia leitmotyvas – žmogaus ir jį sukūrusios gamtos vienovė, gėrio ir grožio teigimas.
Juozapaitis created the chamber vocal cycle The taste of a tear for voice and piano in 2003, inspired by the work Dienoraštis be datų (Journal without dates) by poet Justinas Marcinkevičius. The composer was inspired by the emotions – bright sorrow, melancholy, sometimes growing into nostalgia – elements that often transpire Marcinkevičius' work and are close to Juozapaitis' world view. The taste of a tear is a cycle consisting of four parts. It is not based on a consecutively developed plot line, yet the cycle is united by one leitmotif – the unity of man and nature which sreated him, the acclamation of goodness and beauty.
EXTRA 10 % nuolaida
Kupono kodas: NORIU10
Akcija baigiasi už 1d.09:24:12
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Kamerinį vokalinį ciklą „Ašaros skonis" J. Juozapaitis sukūrė 2003 m., paveiktas J. Marcinkevičiaus „Dienoraščio be datų". Kompozitorių įkvėpė impresija, jausmas, tarsi atviras nervas, jautriai reaguojantis į supantį pasaulį, emocijos – šviesus liūdesys, melancholija, kartais perauganti į nostalgiją, – dažnai persmelkiančios poeto kūrybą ir artimos J. Juozapaičio pasaulėjautai. „Ašaros skonis" – tai keturių dainų ciklas. Jame nėra nuosekliai plėtojamos siužetinės linijos, tačiau ciklą jungia leitmotyvas – žmogaus ir jį sukūrusios gamtos vienovė, gėrio ir grožio teigimas.
Juozapaitis created the chamber vocal cycle The taste of a tear for voice and piano in 2003, inspired by the work Dienoraštis be datų (Journal without dates) by poet Justinas Marcinkevičius. The composer was inspired by the emotions – bright sorrow, melancholy, sometimes growing into nostalgia – elements that often transpire Marcinkevičius' work and are close to Juozapaitis' world view. The taste of a tear is a cycle consisting of four parts. It is not based on a consecutively developed plot line, yet the cycle is united by one leitmotif – the unity of man and nature which sreated him, the acclamation of goodness and beauty.
Atsiliepimai